.jpg)
Artimųjų pagalba – svarbi kasdienybės dalis
Vaikai, anūkai, broliai, seserys ar kiti artimieji pagal savo galimybes gali palaikyti ryšį su senyvo amžiaus žmogumi, domėtis jo sveikata ir kasdienybe, aplankyti, paskambinti, nuvežti į parduotuvę ar gydymo įstaigą, padėti sutvarkyti dokumentus ar pasirūpinti namais.
Kartais pagalba būna visai paprasta – vienas telefono skambutis, pokalbis ar paklausimas, kaip žmogus jaučiasi.
Tačiau ne visada artimieji gali būti šalia. Jie gali gyventi kitame Lietuvos mieste ar užsienyje, dirbti, auginti vaikus, turėti savo sveikatos problemų ar kitų įsipareigojimų. Kartais žmogui pagalbos reikia kasdien, o šeimos jėgų tam nepakanka.
Tai nereiškia, kad artimieji nesirūpina savo žmogumi. Tai reiškia, kad rūpestis gali būti pasidalintas.
Pagalba žmogų gali pasiekti jo namuose
Socialinės paslaugos nepakeičia artimųjų rūpesčio, tačiau gali jį papildyti. Priklausomai nuo žmogaus poreikių, gali būti teikiama pagalba į namus, dienos socialinė globa asmens namuose ar integrali pagalba.
Tokios paslaugos gali padėti žmogui išlikti savo namuose, išlaikyti kuo didesnį savarankiškumą, o artimiesiems – nesijausti vieniems sprendžiant kasdienius sunkumus.
Jeigu negalite kiekvieną dieną nuvykti pas mamą, galbūt dalį kasdienių darbų gali padėti atlikti socialinių paslaugų srities darbuotojai. Jeigu negalite palydėti tėčio į kiekvieną vizitą ar pasirūpinti visais buities klausimais, galima ieškoti papildomos pagalbos.
Svarbiausia – nelaukti, kol situacija taps tokia sudėtinga, kad žmogui nebegalėsime padėti išlikti savarankiškam.
Rūpestis prasideda nuo pastebėjimo
Kartais žmogus pats neišsako, kad jam sunku. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į pasikeitusią kasdienybę. Jeigu mama pradėjo dažniau griūti, tėtis nebesusitvarko namuose, senelė nebegali pati apsipirkti, o artimas žmogus vis rečiau išeina iš namų – tai gali būti ženklai, kad jam reikia pagalbos. Kuo anksčiau pastebime sunkumus, tuo daugiau galimybių rasti tinkamą pagalbą ir padėti žmogui kuo ilgiau išlikti savarankiškam.
Nepamirškime ir vienišų kaimynų
Ne visada pagalbos poreikį pastebi šeima. Kartais šalia mūsų gyvena vienišas senyvo amžiaus žmogus, kurio artimieji gyvena toli arba jų visai nėra. Jeigu pastebite, kad kaimynui sunku apsipirkti, pasirūpinti maistu, susitvarkyti namuose, pasirūpinti asmens higiena, nuvykti į gydymo įstaigą ar susitvarkyti dokumentus, ne visada reikia iš karto imtis visko daryti patiems.
Kartais pirmas žingsnis gali būti paprastas pokalbis ir klausimas: „Gal Jums reikėtų kokios nors pagalbos?“
O jeigu žmogus pats nežino, kur kreiptis, galima padėti susisiekti su socialinio darbo organizatoriumi ir kartu išsiaiškinti, kokia pagalba jam galėtų būti skiriama. Pasirūpinti žmogumi nereiškia viską padaryti pačiam. Kartais didžiausias rūpestis yra pastebėti, išklausyti ir padėti žmogui rasti tinkamą pagalbą.
Jeigu kyla klausimų ar nežinote, nuo ko pradėti, galima kreiptis į socialinio darbo organizatorių ir pasitarti. Kartais vienas pokalbis gali tapti pirmu žingsniu į lengvesnę žmogaus ir jo artimųjų kasdienybę.
|
SOCIALINIO DARBO ORGANIZATORIAI
|
|
Socialinio darbo organizatorius
(Joniškio seniūnija)
|
Mantas Adomaitis
|
+370 604 52421
|
mantas.adomaitis@zspc.lt
|
|
Socialinio darbo organizatorė
(Joniškio seniūnija)
|
Dovilė Ivanauskė
|
+37067862557
|
dovile.ivanauske@zspc.lt
|
|
Socialinio darbo organizatorė
(Žagarės, Gaižaičių seniūnijos)
|
Gražina Augustauskienė
|
+370 604 51980
|
Grazina.Augustauskiene@zspc.lt
|
|
Socialinio darbo organizatorė
(Gataučių, Kepalių, Rudiškių seniūnijos)
|
Ramunė Tamošaitienė
|
+370 604 52850
|
ramune.tamosaitiene@zspc.lt
|
|
Socialinio darbo organizatorė
(Kriukų, Saugėlaukio, Satkūnų seniūnijos)
|
Justina Valentinienė
|
+370 604 53548
|
justina.valentiniene@zspc.lt
|
|
Socialinio darbo organizatorė
(Skaistgirio seniūnija ir Joniškio seniūnijos kaimiškoji dalis)
|
Ingrida Šimaitienė
|
+370 604 64127
|
ingrida.simaitiene@zspc.lt
|
