Globos savaitės renginys - paskaita

   Stresas yra vidinė reakcija į įvykius ir aplinkybes, kuriuos yra susijusios su pakitimais mūsų gyvenime. Kiekvienas kasdienybėje patiria mažesnį ar didesnį streso lygį. Dėl šių priežasčių labai svarbi saviugda ir gebėjimas valdyti stresą, kuris nekontroliuojamas gali turėti daug neigiamų padarinių. Atsakas į stresą gali pasireikšti kaip viena iš šių kūno reakcijų: raumenų įtampa, padidėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, greitas ir negilus kvėpavimas, padidėjęs kraujospūdis, skrandžio skausmas, nerimas. Kovojant su stresu ar nerimu labai svarbu mokėti juos atpažinti, pasirinkti ir pritaikyti tinkamą streso įveikos būdą. Kaip atpažinti patiriamą stresą? Stresas paveikia keturias sritis: kūną, psichiką, emocijas ir elgesį. 
       Emocijos (jausmai): nerimas, baimė, pyktis, nusivylimas ir kt.

• Fiziniai (kūno) pojūčiai: sunku kvėpuoti, galvos, pilvo skausmai, galvos svaigimas ir kt.
• Psichika (mintys): minčių „tuštuma“, mintys veja viena kitą, neryžtingumas, negatyvumas ir kt.
• Elgesys: daugiau arba mažiau valgoma nei įprastai, daugiau išgeriama alkoholio (rūkoma), miegama per daug arba per mažai, kankina nemiga, nenustygstama vietoje ir kt.

      Taigi stresas yra eilė minčių, emocinių reakcijų ir kūno pojūčių tuo pačiu metu visuma. Yra daugybė patarimų, kaip atsipalaiduoti po įtemptos veiklos ir kuriam laikui pamiršti nemalonius įvykius, tačiau kiek iš mūsų tikrai galėtų sąžiningai pasakyti, kad pastoviai ir reguliariai taiko vieną ar kitą streso įveikos būdą. Svarbu suprasti, kad nė vienas iš aprašytų metodų neveikia pats savaime – to pasieksite tik sistemingai dirbdami su savimi. Yra tinkamų ir netinkamų streso įveikos būdų: tinkami streso įveikos būdai padeda sumažinti streso lygį ir sušvelninti simptomus, o netinkami juos tik užmaskuoja – tai gali sukelti naujas stresines situacijas ir padidinti žalos sveikatai tikimybę.
         Dėkojame psichologei Miglei už aktualią ir naudingą informaciją.